Autorius: Gintarė Šimkė

Vaiko finansinio raštingumas yra tiek pat svarbus kiek ir sugebėjimas tinkamai socializuotis visuomenėje. Deja, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvos vaikų finansinis raštingumas yra kelis kartus mažesnis nei kitų ES valstybių. Tam įtakos turi ne tik švietimo sistemos spragos, bet ir tėvų neraštingumas, bei netinkamas elgesys su pinigais. Tiesa ir tai, kad finansų ugdymu švietimo įstaigose atsiliekame nuo kitų pasaulio šalių. Vis dėlto turiu pripažinti, jog situacija kiekvienais metais gerėja ir, ir finansiniai uždaviniai yra vis dažniau integruojami matematikos pamokose, apie finansines problemas diskutuojama ir kalbama dėstant ir tą pačią lietuvių kalbą. Džiugu, kad į finansinį mažųjų raštingumą investuoja didieji šalies bankai, verslai,…

Neseniai LAIMĖS DIETOS sekėjų klausėme, ar jie savo antrajai pusei yra melavę apie pinigus. Teigiamą atsakymą pasirinko 83% iš daugiau nei 2000 apklausoje dalyvavusių skaitytojų. Tad šįkart kviečiu pasikalbėti apie finansinę neištikimybę. Lietuvoje dauguma porų ir sutuoktinių bando vesti bendrą biudžetą. Visi esame skirtingi – turime skirtingą požiūrį į pinigus, jų taupymą ir leidimą, esame atėję iš skirtingų šeimų, kur finansų valdymo mokėmės iš savo tėvų, tad nenuostabu, kad dviems žmonėms ne visada pavyksta susitarti dėl pajamų ir išlaidų. Tą rodo ir tai, kad bendrai finansus banke kontroliuoja mažiau nei 2% klientų. Todėl vis dažniau naudojamas terminas – finansinė neištikimybė…

Namus daugelis jūsų tikriausiai apsitvarkėte dar prieš Velykas, o kaip su finansais? Ar juose – tvarka? Žinau, kad tvarkytis finansus – ne sexy, ir daugelis jūsų tikrai mieliau rinktųsi alternatyvią veiklą, tiksliau, bet ką, tik ne tai 🙂 Bet tvarkytis finansus – nesudėtinga, o po to apima ne ką prastesnis pakylėjimas nei iššveitus virtuvę. Nuo ko pradėti? Nuo finansinių tikslų peržvelgimo. Sakau tai, nes žinau, kad per Naujuosius visi dažniau nusprendžia laikytis dietos, mesti rūkyti arba pradėti sportuoti, bet ne taupyti. Dabar – puikus laikas iš šono pažvelgti į savo finansinę situaciją ir persidėlioti tikslus. Gal jie pasikeitė? Gal po…

Esame įpratę gyventi su automatinėmis mintimis, kurių nekontroliujame. Mūsų mąstymą apie pinigus ilgą laiką už mus formavo tėvai, seneliai, mokytojai, dėstytojai, visuomenė. Pasąmonėje visi turime ribojančių įsitikinimų, pavyzdžiui: „pinigai ant medžių neauga“, „laimingi pinigų neskaičiuoja“, „reikia sunkiai dirbti, kad uždirbtumėte pinigus“, „pinigai -blogio šaknys“. Tokio tipo nuostatos gimdo daugybę kitų padarinių, tokių kaip baimė kalbėti apie pinigus, gėda jų norėti uždirbti daugiau, įsitikinimus, kad mes kažko neverti ar verti mažai, ir visa tai užkerta kelią į finansinę sėkmę. Ribojantys įsitikinimai mūsų pasąmonėje blokuoja viską, kas yra susiję su pinigais: nepriimame jų į savo gyvenimą, nepadarome jiems vietos ir neskiriame jiems…

„Emocijoms finansuose – ne vieta“ šiai minčiai niekada nepritariau ir ja netikėjau. Finansinis pasaulis sukasi tik ant emocijų, su emocijomis ir tarp emocijų. Nepaisant to, ką žmogus: perka vandenį, duoną, rankinę, namą, verslą, auksą, akcijas, bitkoinus – viską valdo jausmai, kurie mus apima išleidžiant pinigus, kitaip tariant savo laiką ir pastangas. Juk didžiausios marketingo kompanijos parduoda ne produktus, o emocijas. Mes perkame ne kačių maistą, o ramybę, kad mūsų kačiukas bus sotus, ne automobilio kėdutę, o jausmą, kad atžala bus saugi. Viską, ką darome, darome dėl to, kad norime kažkaip JAUSTIS, būti vertesni meilės, ramesni, labiau savimi pasitikintys, prikaustantys dėmesį,…

Kai romantiški jausmai auga ir išauga į gyvenimą kartu, bendrą buitį, tenka derinti dviejų žmonių interesus, įsipareigojimus, įpročius bei pradėti drauge valdyti finansus. Užtrunka, kol bendri finansiniai reikalai tampa rutina. Tikėtina, kad ilgą laiką savo biudžetą valdėte vienas arba su kitu partneriu, tad kuriant naują gerbūvį vienose srityse požiūriai į finansus sutaps, o kitose – teks ieškoti kompromisų atsakingiems sprendimams.  Vieno stebuklingo būdo, kaip suderinti abiejų poreikius, nėra. Tačiau egzistuoja keletas pagrindinių taisyklių, kurių naudojimas palengvina finansų valdymą: Skirkite laiko pokalbiams apie pinigus. Vis dar gaji klišė, kad kalbėti apie kito ar savo uždirbamus pinigus yra nemandagu, neetiška…

Atėjus kalendoriniam pavasariui, neretą aplanko mintys apie atsinaujinimą, Velykas, gamtos atgimimą, naujas rūbų kolekcijas, šukuoseną, galbūt ir naują meilę, o jau turintiems mylimąjį ar mylimąją vis dažniau kyla noras garsiai deklaruoti savo jausmus. Kai dirbi finansų sektoriuje, pavasaris, kad ir kaip neromantiškai tai skambėtų, dažniausiai asocijuojasi su pajamų ir turto deklaravimu. Raginu ir Jus skirti šiam reikalui šiek tiek laiko ir dėmesio. Šis laikas leis įvertinti ne tik savo indėlį į šeimos finansus, bet ir į mūsų valstybės biudžetą. Vien išgirdus žodį „deklaraciją“, kiek girdžiu iš klientų, daug kam pašiurpsta oda arba per nugarą nubėga prakaito lašas. Dažną lietuvį aplanko…

Geras klausimas. Jeigu leistų atsakyti nuoširdžiai, tikriausiai maloniausia būtų jo net nekelti, o išgirsti kažką švelniu, bet įsakmiu balsu tariant: „Vaikeli, nereikia taupyti, nevaržyk savęs – taškykis pinigais kaip žvirblis baloje!“. Žinau, kad tai skamba kaip svajonė, bet, teisybės dėlei, turiu būti atvira savęs nevaržyti tikrai galime, jei kalbame apie disponuojamus pinigus (disponuojami pinigai yra jūsų pajamos, atskaičius mokesčius ir finansinius įsipareigojimus). Bet prieš pradedant taškytis ir atsiveržiant visus diržus bei atsisegant finansines petnešas, siūlau užmesti akį į kelias taupymo/(pasi)leidimo taisykles.   Pirma taisyklė: pažink savo baimes.  Kada reikia taupyti? Mano atsakymas – niekada. Kai sakinyje yra žodis „reikia“, iš…

Jeigu dabar jūsų paklausčiau, kas yra išlaidus žmogus, tikiu, kad didžioji dauguma jūsų atsakytų, jog jis „viską išleidžia pramogoms ir malonumams. Jam svarbu skaniai pavalgyti, gražiai apsirengti, jis ištaško pinigus, o vėliau graužia batoną, yra nuolat skolingas, ima greituosius kreditus“. Būtent su tokiu visuomenės požiūriu į išlaidumą susiduriu kasdienėje savo asmeninių finansų konsultacijos praktikoje. Tuo tarpu taupus žmogaus neretai siejamas su šykštumu, pinigų laikymu banko sąskaitose, kai jo vaikai vaikšto neprivalgę, apiplyšusiais rūbais, jis keliauja retai ir trumpam, ir, jei gali, apsistoja pas draugus. Abu apibūdinimai, mano nuomone, tėra stereotipai, kurie labiau apibrėžia neracionalų žmogų, o ne taupų ar išlaidų.…