Autorius: Miglė Motiejūnė

Esu psichologė, šiuo metu dėstanti studentams Vilniaus kolegijoje bei kartu su kolegomis įkūrusi „Sąmoninga šeima" iniciatyvą. Mano pačios gyvenime psichologija nėra tik darbas, tai vis labiau tampa požiūriu į gyvenimą ir gyvenimo būdu. Todėl tiek keliaudama savo gyvenime, tiek eidama kartu su klientais jų patirties keliu, vadovaujuosi teorija, kad daugelis neefektyvių sprendimo būdų atkeliauja iš skaudžios praeities, kai tie būdai buvo svarbūs išlikimui. Konsultuodama bei rengdama mokymus remiuosi prieraišumo teorija ir „Į emocijas sutelkta terapija“. Taip pat nemažai laiko esu paskyrusi moksliniams straipsniams ir pranešimams Lietuvoje bei užsienyje.

Pornografija žaloja vyrų ir moterų seksualumą. Pornografija padeda kurti ryšį poroje. Pornografija gali tapti priklausomybės objektu. Pornografija gali padėti suprasti savo ir partnerio(-ės) seksualinius poreikius. Pasak žiniasklaidos ir mokslinių tyrimų, pornografija arba padės tavo santykiui arba sugriaus ryšį su kitais ir padarys tave priklausomu. Nieko keisto, kad būtent pornografinis turinys taip plačiai aptarinėjamas, pasak „Pornhub“ pornografijos žiūrėjimas pandemijos metu gerokai išaugo (2020). Kai pornografija užima tokią svarbią vietą žmonių gyvenime, vertinga suprasti gelbėtojo ar piktadario vaidmenį ji atlieka. Pabandykime išskirti, kaip pornografija iškreipia mūsų supratimą apie kūną ir seksą bei kaip gali prisidėti prie santykio stiprinimo. Kaip pornografija gali…

Read More

Atlikite trumpą testuką. Įvertinkite, ar teiginys apibūdina jūsų seksualinę patirtį: Seksas – darbas. Savo kūno lietimas, masturbacija man atrodo nebūtina. Glamonės visada turi pasibaigti seksu. Geras seksas yra tik tuomet, kai pasiekiu orgazmą. Nelaukiu ir vengiu sekso. Sekso metu nesijaučiu artima(-as) ar galinti(-is) dalintis savo jausmais. Jeigu atsakėte į daugumą teiginių „tiesa“, tikėtina, kad seksas jums tapo nebūtina, o kartais net ir nemalonia veikla. Negana to, kuo labiau stengiesi susijaudinti ar pasiekti orgazmą, tuo sunkiau tampa tai padaryti, tiesa? Per didelės pastangos dažnai sukelia nerimą ir stresą kūne, kas yra pagrindinė priežastis daugelio seksualinių sunkumų, su kuriais susiduriame (Weiner ir…

Read More

Mums tapus tėvais, kažkodėl įsijungia superherojaus mygtukas: savo suvaidinta drąsa, nepriekaištingais veiksmais, savo pastangomis niekada neklysti ir nieko nebijoti mes tikimės įkvėpti savo vaikus, juos įgalinti ir užauginti jiems nepažeidžiamus šarvus. Deja, tikina psichologė, viena iniciatyvos „Sąmoninga šeima“ kūrėjų Miglė Motiejūnė, norai nebūtinai sutinka su rezultatu ir tobulumas gali atsisukti prieš mus pačius. Apie tai, kaip iš tiesų turėtume elgtis, kad vaikai galėtų mumis didžiuotis prieš draugus, pasakoti jiems istorijas ir patys turėtų įkvepiantį pavyzdį – pokalbis 15min studijoje, laidoje „Laimė jaustis saugiai“, kurią su dideliu smalsumu ir atviromis širdimis inicijavo draudimo bendrovė „If“. Pasikvieskite ramybę šalia savęs! TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT…

Read More

Lygiai taip, kaip siekdami pasirūpinti savimi domimės mityba, sportu, dvasinėmis knygomis, vertinga pažinti ir savo seksualumą. Tai padeda ne tik suprasti savo kūną, jo reakcijas, bet ir susikalbėti poroje. Žmogaus seksualinį elgesį galima apibūdinti, kaip ciklą: troškimą, susijaudinimą ir orgazmą. Šis ciklas prasideda nuo motyvacijos užsiimti seksu (troškimas), vėliau atsiranda kūno reakcijos, kaip erekcija ar lubrikavimasis (susijaudinimas), galiausiai šis ciklas pasibaigia pasitenkinimo kulminacija (orgazmu) (Georgiadis ir Kringelbach, 2012). Pažinkim šį ciklą detaliau: Troškimas  Seksualiniu troškimu apibūdinamas susidomėjimas seksualine veikla. Troškimą galima paskatinti seksualinėmis mintimis, fantazavimu, pavyzdžiui, erotinės knygos skaitymu, pokalbiu apie seksą arba vaizdine stimuliacija – erotiniu filmu, pornografija,…

Read More

Kaip nebūti kontroliuojamu ir pasakyti ne? Nuolat save kaltinate, kad nusileidote reikalavimams? Manote, kad nenusileidęs pasirodysite kaip blogas žmogus? Nerimaujate – jei nenusileisite santykis iširs? Esate vienintelis, į kurį kitas, slegiamas sunkumų, kreipiasi pagalbos, nors galėtų padėti ir kiti? Daugiau rūpinatės kitais nei savimi? Akivaizdu, kad atsakymas į šiuos klausimus „taip“ parodo, kiek daug kiti jums turi įtakos. Abejotina, kad egzistuoja toks žmogus, kuris niekada nepasijautė apgautas, išnaudotas ir kontroliuojamas bent kartą gyvenime. Žinoma, vieni dažniau pakliūva į tokias situacijas, kitiems pavyksta jų išvengti. Ir vis tik pakliūsime, ar nepakliūsime į šantažuotojo pinkles priklauso ne nuo šantažuotoju, o nuo mūsų…

Read More