Autorius: Vilija Rušinskaitė

7 metus dirbu mados stiliste. Per tą laiką stiliaus klausimais pakonsultavau kelis tūkstančius žmonių, sustiliavau keliolika žurnalų viršelių, keliasdešimt mados fotosesijų, o kiek žmonių aprengiau ir kiek spintų sutvarkiau jau ir nebeskaičiuoju. Esu rašanti, kalbanti, dainuojanti, inscenizuojanti ir kritikuojanti vėjamoterė su daug nuomonių ir nuojautų. Diplomuota psichologė ir mokytoja. Pati jautriausia feministė visame pasaulyje ir pati kandžiausia jautruolė Lietuvoje. Gerai, gerai – tik savo name. Dar šventai tikiu, kad meilė daro mus geresniais, todėl jos nereikia taupyti, o pletkai ir jų skleidimas yra dvasios nuodai. Apibendrinsiu ir susumuosiu, ką tyliai pagalvojat, bet garsiai taip ir nepasakot.

Ar pastebėjot, kaip išvaizdos pagyrimas po truputį tapo anti komplimentu? Savaiminiu žmogaus, o ypač – moters, protinių gebėjimų nuvertinimu, kartais net įžeidimu? Žodžiu, jei savo adresu dažniausiai girdi tik aikčiojimus dėl grožio, suprask – didelė rizika, kad nesi jau toks protingas. Bet ar tikrai girti išvaizdą yra jau taip ydinga? Moterys vidutiniškai per dieną į save veidrodyje žiūri apie 43 minutes, o vyrai – 56! Netyčiniai savo atvaizdo nužiūrėjimai užtemusiame kompiuterio, telefono ekrane ir reflektyviuose stikluose praeinant pro pastatus gatvėse į šį skaičių neįtraukti. Dabar atsukim atmintyje visus kartus, kai moterys buvo kaltintos perdėta tuštybe, negalėjimu niekur išsiruošti be minimum…

Read More

Daug visuotinai žmonių demonstruojamų ir priimtų kaip elgesio norma niuansų man yra svetimi ir nepažįstami iš asmeninės patirties. Suprasti juos esu bandžiusi, o kai kuriuos tebebandau iki šiol. Pavyzdžiui, kiek save atsimenu, neturėjau noro apsikrauti toksiškais santykiais, o po to iš jų narpliotis. Jei su manim kažkas bendrauja ar elgiasi nesąžiningai, ne lygiavertiškame santykyje ir be jokios priežasties, tokį žmogų braukiu iš savo draugų sąrašo ir nebegalvoju apie tai. Arba jeigu negaliu nutraukti bendravimo, aiškiai išsakau savo nepritarimą, nepasitenkinimą ir pareikalauju bendrauti normaliau. Imtis nagrinėti kitų žmonių man neišsprendžiamas emocines problemas ir likti jomis apsikrovusi? Čia juk tiesus kelias į…

Read More

Ar perkant naują drabužį greitosios mados parduotuvėje kažkur giliai jau žybteli privalomo kaltės jausmo ugnelė? Nors dar ne taip seniai tos parduotuvės mums buvo vartai į Vakarų pasaulio kultūrą. Galimybė pasijausti normaliu, nebe sovietiniu ir nebe deficite iš siūlų galų pas mamos pažįstamą moterį sumegzta liemene besipuikuojančiu žmogėnu. Niekada nepamiršiu to saldaus savivalidacijos, nusipelnymo ir pasimėgavimo jausmo, kai pasiėmusi studentišką vartojimo paskolą ketvirtame kurse tiesiu taikymu nuėjau į prekybos centrą ir pirmą kartą gyvenime vienu ypu nusipirkau tiek naujų, naujos kolekcijos man patikusių daiktų. Po šito dar ilgai skraidžiau kaip ant sparnų, negalėjau atsigėrėti savo gerokai kilstelėtos kokybės deriniais ir…

Read More

Neseniai suvokiau, kad nuobodžiaudama arba negalėdama užmigti pradedu gūglintis atsakymus į konkrečius klausimus, kurie buvo kilę anksčiau ir vis sugrįždavo kokio lengvo pokalbio metu namie su abipusio patraukymo pečiais kulminacija. Atsitiktiniai faktai, a la „Auksinis protas“: per laiką atmintyje atsiradusios politinio žemėlapio skylės, organizmo veikimo niuansai, gyvūnų elgesys, niekada iki tol netyrinėtų istorinių arba mitologinių veikėjų biografija – žodžiu, bet kas, kas kybojo dar nežinoma kaip priekaištas, mažas kontrolės praradimas arba neturėjimas. Juk kas už mane išsiaiškins, jeigu ne aš? Svarbi dalis čia ta, kad labai nemėgstu nežinoti. Man tai yra silpnumo ženklas ir nežinau, ar rasčiau labiau erzinantį to…

Read More