Autorius: Vilija Rušinskaitė

7 metus dirbu mados stiliste. Per tą laiką stiliaus klausimais pakonsultavau kelis tūkstančius žmonių, sustiliavau keliolika žurnalų viršelių, keliasdešimt mados fotosesijų, o kiek žmonių aprengiau ir kiek spintų sutvarkiau jau ir nebeskaičiuoju. Esu rašanti, kalbanti, dainuojanti, inscenizuojanti ir kritikuojanti vėjamoterė su daug nuomonių ir nuojautų. Diplomuota psichologė ir mokytoja. Pati jautriausia feministė visame pasaulyje ir pati kandžiausia jautruolė Lietuvoje. Gerai, gerai – tik savo name. Dar šventai tikiu, kad meilė daro mus geresniais, todėl jos nereikia taupyti, o pletkai ir jų skleidimas yra dvasios nuodai. Apibendrinsiu ir susumuosiu, ką tyliai pagalvojat, bet garsiai taip ir nepasakot.

Turbūt visi žinot žymiąją Rolando Pakso ištartą frazę „Ne aš kaltas, aplinka kalta.“ Ta proga kartu pamąstykime, kaip dažnai visus savo talentus, savybes ir ydas nurašom kaip savo aplinkos, vaikystės, šalies, kultūros, kurioje užaugom ir gyvenam nuopelną? Ok, susiaurinkim – kaip dažnai visa tai priskiriame savo šeimai, kurioje užaugom? Tyrimai atskleidžia, kad šeima tiesioginės įtakos turi tik intelekto, ekstraversijos/intraversijos ir asmenybės brandumo (emocinio stabilumo) formavimuisi. Ir tai šiems trims faktoriams tenka tik iki 15 procentų įtakos. Visa kita formuoja platesnė mus supanti aplinka. Draugai, valstybė, klasė ir kaimynai. Čia jau tikrai jų nuopelnai. Ir formuoja visą gyvenimą, nes šis procesas…

Read More

Kad tik nepamirščiau, kad tik nepamirščiau ko aš čia… O! Iš kur čia šita kempinėlė atsidūrė ant palangės? Ai jo, juk ryte atsinešiau palaisčiusi fikusą kai vanduo pradėjo bėgti per dubenėlio kraštus pavalyt ir palikau, nes paskambino kurjeris ir turėjau bėgti į lauką siuntinio. Ko jau ko, o kurjerių šiais laikais versti laukti nevalia. Jie kaip magiški aitvarai, į namus turtus atitempiantys. Viena laimė, kad apskritai atvežė į namus! Tataigi, reikėtų virtuvėj kol šlapia kempinėlė prie to pačio greit stalviršius pravalyti, bet palauks, nes siaubingai noriu mandarino jau kokią valandą ir per tą ryto padrikumą niekaip nedaeina rankos nusilupt. Velnias!…

Read More

Žinau, žinau, spaudimo kaip reikiant pasiruošti šventėms dabar sulaukiat ir iš savo rabino, ir iš vaikų darželio auklėtojų, ir iš šunų pavedžiotojų. Turbūt ir žiūrėdami į kambario sieną mintyse daugelis tyliai girdit aidint „Jingle bells“. Tai papildomai medžiagos ir paskatinimų galbūt iškepti dar vieną partiją imbierinių sausainių turbūt nestokojat. Bet nusprendžiau padaryti meditacinio pobūdžio špargalkę, kodiniu pavadinimu „Kaip pasismaginti rengiantis šventėms?“. Kodėl? Kam čia? Juk yra tie kalėdiniai megztiniai ir nebereikia čia prisigalvot. O todėl, kad per lėkimą ir vertimąsi per galvą dėl šventinės nuotaikos sukūrimo vaikams, giminėms, kaimynams ir paštininkams dažniausiai pamirštat patys save. Sakyčiau pačios, bet šis paruoštukas…

Read More

Aną dieną šmirinėjau po vieną iš tų atokesniame nuo miesto centro esančių didesnių antrų rankų parduotuvių. Didesnė gero laimikio tikimybė yra pagrindinė priežastis, kodėl vis išsiruošiu į šitas medžioklės misijas. Antrinė – man nenusakomai įgriso kreivų siūlių poliesteriniai nusivylimai didžiojoje dalyje greitos ir ne tokios greitos mados parduotuvėse. Darbo dienos pabaiga buvo jau komfortiškai arti ir visos 4 ar 5 tą dieną dirbusio pardavėjos susėdusios jos laukti garsiai aptarinėjo, kas neramina jų dūšią. Kalba greitai nukrypo prie mokyklos. Suklūstu išgirdusi šią temą, nes vis tikiuosi išgirsti kažką naujo. Arba sužinoti, kad gal įvyko koks nors esminis pokytis nuo tada, kai…

Read More

Visada mėgau gyventi, lankytis ir leisti laiką senuose, autentiškuose namuose. Labiau kalbu apie carinius daugiabučius didmiesčiuose, negu medines gryteles kaime. Tokie pastatai mane įkvepia, pakylėja ir sutaurina. Šituo jausmu persisotinti neįmanoma, jo niekada nebūna per daug. Žinau, kad senų namų gerbėjų gretos yra plačios, lygiai kaip ir tikinčių išskirtinai nauja statyba. Ir neseniai susimąsčiau – jeigu visuose pasirinkimuose yra universalūs dėsningumai, patyrinėjusi, kas mane žavi senuose namuose turbūt galėčiau atrasti naujų tiesų apie save. Kokia galėtų būti paralelė tarp seniems pastatams būdingų savybių ir žmonių charakterių, su kuriais man patinka bendrauti? Pradėsiu nuo aukštų lubų, nes jos man svarbiausios. 3-4…

Read More

Meilė gamtai, betarpiško ryšio jautimas su ja yra daugumai įrašytas į bendrą tautinę sąmonę kartu su motinos pienu. Lietuvoje nieko nenustebinsi peršalimui lengvinti pasirinkęs gerti čiobrelių arbatą arba dėtis ramunėlių kompresą nuraminti patinusioms vietoms. Matėm taip darant mamas, močiutes, užaugom su tuo ir tęsiam šiuos ritualus lyg nebūtų čia nieko ypatingo, nes daug kartų patikrinom, kad visa tai kažkuo lyg ir padeda. Čiobrelių arbata man pačiai iki šiol yra skaniausia arbata kasdienybėje, o prieskoniniai čiobreliai iš mano priekoninės nesankcionuotais kiekiais byra ant beveik kiekvieno gaminamo patiekalo namuose. Objektyviai vertinant neįmanoma paneigti, kad gamta yra sumani, pusiausvyra ir išmintinga. Joje egzistuoja…

Read More

Ar pastebėjot, kaip išvaizdos pagyrimas po truputį tapo anti komplimentu? Savaiminiu žmogaus, o ypač – moters, protinių gebėjimų nuvertinimu, kartais net įžeidimu? Žodžiu, jei savo adresu dažniausiai girdi tik aikčiojimus dėl grožio, suprask – didelė rizika, kad nesi jau toks protingas. Bet ar tikrai girti išvaizdą yra jau taip ydinga? Moterys vidutiniškai per dieną į save veidrodyje žiūri apie 43 minutes, o vyrai – 56! Netyčiniai savo atvaizdo nužiūrėjimai užtemusiame kompiuterio, telefono ekrane ir reflektyviuose stikluose praeinant pro pastatus gatvėse į šį skaičių neįtraukti. Dabar atsukim atmintyje visus kartus, kai moterys buvo kaltintos perdėta tuštybe, negalėjimu niekur išsiruošti be minimum…

Read More

Daug visuotinai žmonių demonstruojamų ir priimtų kaip elgesio norma niuansų man yra svetimi ir nepažįstami iš asmeninės patirties. Suprasti juos esu bandžiusi, o kai kuriuos tebebandau iki šiol. Pavyzdžiui, kiek save atsimenu, neturėjau noro apsikrauti toksiškais santykiais, o po to iš jų narpliotis. Jei su manim kažkas bendrauja ar elgiasi nesąžiningai, ne lygiavertiškame santykyje ir be jokios priežasties, tokį žmogų braukiu iš savo draugų sąrašo ir nebegalvoju apie tai. Arba jeigu negaliu nutraukti bendravimo, aiškiai išsakau savo nepritarimą, nepasitenkinimą ir pareikalauju bendrauti normaliau. Imtis nagrinėti kitų žmonių man neišsprendžiamas emocines problemas ir likti jomis apsikrovusi? Čia juk tiesus kelias į…

Read More

Ar perkant naują drabužį greitosios mados parduotuvėje kažkur giliai jau žybteli privalomo kaltės jausmo ugnelė? Nors dar ne taip seniai tos parduotuvės mums buvo vartai į Vakarų pasaulio kultūrą. Galimybė pasijausti normaliu, nebe sovietiniu ir nebe deficite iš siūlų galų pas mamos pažįstamą moterį sumegzta liemene besipuikuojančiu žmogėnu. Niekada nepamiršiu to saldaus savivalidacijos, nusipelnymo ir pasimėgavimo jausmo, kai pasiėmusi studentišką vartojimo paskolą ketvirtame kurse tiesiu taikymu nuėjau į prekybos centrą ir pirmą kartą gyvenime vienu ypu nusipirkau tiek naujų, naujos kolekcijos man patikusių daiktų. Po šito dar ilgai skraidžiau kaip ant sparnų, negalėjau atsigėrėti savo gerokai kilstelėtos kokybės deriniais ir…

Read More

Neseniai suvokiau, kad nuobodžiaudama arba negalėdama užmigti pradedu gūglintis atsakymus į konkrečius klausimus, kurie buvo kilę anksčiau ir vis sugrįždavo kokio lengvo pokalbio metu namie su abipusio patraukymo pečiais kulminacija. Atsitiktiniai faktai, a la „Auksinis protas“: per laiką atmintyje atsiradusios politinio žemėlapio skylės, organizmo veikimo niuansai, gyvūnų elgesys, niekada iki tol netyrinėtų istorinių arba mitologinių veikėjų biografija – žodžiu, bet kas, kas kybojo dar nežinoma kaip priekaištas, mažas kontrolės praradimas arba neturėjimas. Juk kas už mane išsiaiškins, jeigu ne aš? Svarbi dalis čia ta, kad labai nemėgstu nežinoti. Man tai yra silpnumo ženklas ir nežinau, ar rasčiau labiau erzinantį to…

Read More