Per dvejus metus, kai gyvuoja LAIMĖ DIRBTI, dar neteko kalbinti herojaus, kuris juo taptų būtent po tokios, mini detektyvinės istorijos. Kviečiu susipažinti su Nijole Čiupiniene (36), Kaune, Plungės gatvėje esančioje „Maximoje X“ dirbančia vyriausiąja kasininke.
„Laba diena, labai noriu padėkoti pardavėjai, kuri buvo prie savitarnos kasų „Maximos X“ parduotuvėje. Apsipirkinėjau vakar savitarnoje, ir viena pirkėja paprašė paskolinti „Ačiū“ nuolaidų kortelę. Nieko negalvodama, pati perbraukiau savo „Ačiū“ kortelę ir toliau tęsiau savo apsipirkimą. Jau norėjau išeiti, kai išgirdau, kaip pardavėja tai pirkėjai pasakė: „Kodėl Jūs panaudojote svetimus „Ačiū“ pinigus? Apstulbau, nes net minties nebuvo, kad nuskaičiuos mano sukauptus „Ačiū“ pinigėlius, kurių buvo netoli 15 Eur. Jei ne Jūsų darbuotojos pastabumas, būčiau praradusi savo sukauptus „Ačiū“ pinigėlius – ačiū labai. Po darbuotojos pastabos, pirkėja atsiprašė manęs ir atidavė man už nurašytus pinigėlius grynaisiais pinigais (Jūsų pardavėja maloniai iškeitė paduotus 20 Eur). Gražios Jums dienos ir labai džiaugiuosi, kad pas Jus yra tokių nuostabių darbuotojų!“, – rašoma klientės atsiliepime, kuris „Maximos“ iniciatyvoje „Geras žodis už gerą darbą“ Nijolei atnešė klientų mėnesio herojės apdovanojimą.
Nemaloni istorija su laiminga pabaiga
– Tikrai nesitikėjau būti taip įvertinta, – susikuklina jauna moteris. – Tiesiog atsidūriau tinkamoje vietoje bei tinkamu metu ir prieš tokį poelgį negalėjau užmerkti akių! Bet kas mano vietoje būtų pasielgęs taip pat!
– Kaip tai įvyko? Kaip jūs galėjote pastebėti tai, kad kažkas pasinaudojo kito pinigais? – pasiteirauju, nes baisiai smalsu.
– Savitarnos kasų centriniame kompiuteryje mes matome visas kasas ir jų veiklą. Gal įtarimą sukėlė tai, kad pirkėjai labai skundėsi, kad jiems per brangu, kritikavo prekes – jiems viskas netiko. Monitoriuje pamačiau, kad suma už jų pirkinius buvo apie šešiolika eurų, o perbraukus iš ponios pasiskolinta kortele, mokėti liko tik penkiolika centų. Iškart sumojau, kad čia kažkas ne taip. Juolab, kad jie taip, paskubomis, atsiskaitė ir norėjo dingti iš parduotuvės. Pasivijau ir paklausiau, ar kartais nenuskaičiavo žmogaus pinigų. Jiems nebebuvo kur dėtis, teko pinigus grąžinti. Tikiu, kad sukčiai žinojo, ką daro – neįmanoma nepastebėti, jog už krepšį prekių sumokėjai tik centus. Manau, tai bus puiki pamoka mums visiems, – šypsosi Nijolė.
Dvi Nijolės
„Maximoje“ ji dirba penkiolika metų! Kodėl, tuomet vos dvidešimt perkopusi Nijolė pasirinko parduotuvę?
– Man buvo labai įdomu pabandyti, kas tai per darbas. Tiesą pasakius, neturėjau jokio išankstinio nusistatymo ar lūkesčių. Nebuvo nei už, nei prieš. Galvojau, pažiūrėsiu, kaip man seksis, o tada spręsiu, ką daryti. Bet greitai apsipratau ir niekur kitur dirbti nebenorėjau, –šypteli, o kai pasidžiaugiu tokiu solidžiu metų bagažu vienoje darbovietėje, ji priduria, kad dirbo su pertraukomis – motinystės atostogų buvo triskart. Nijolės pasididžiavimas – trys dukros: pirmagimei keturiolika, vidurinėlei dešimt, o mažiausiajai treji.
Taigi kas, be trijų dukrų, skiria tą Nijolę, kuri į kasą atsisėdo pirmąją dieną, ir dabartinę?
– Atėjusi dirbti buvau ramesnė, nuosaikesnė, padarydavau tai, kas paskirta, ir viskas. Su patirtimi atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pati imuosi iniciatyvos, galiu patarti, paskatinti, paraginti talentingus kolegas siekti daugiau. Vyr. kasininkės darbe nemažai atsakomybės: esi atsakingas už savo kasininkus, turi paskirstyti darbus, spręsti su klientais iškilusius neaiškumus. Dar prisideda ir apskaita. Esu ir pamainos vadovą pavadavusi. Buvo labai įdomu. Man patinka iššūkiai, man smagu tobulėti, sužinoti, išmokti naujų dalykų, – vardina, o paklausta, kokia vadovė yra, tikina besirenkanti diplomatiją.
– Nesu per daug griežta. Jei kas ne taip, visada stengiuosi paaiškinti, ne vadovo balsu, o žmogiškai, su kiekvienu kalbu kaip su sau lygiu, su kolega, bičiuliu, o ne pavaldiniu. Kai bendraujama su pagarba ir atidumu, kiekvienam mūsų lengviau išmokti pamoką, adaptuotis, nėra susipriešinimo.
Iš ko susideda laimė dirbti?
Klausant Nijolės, labai aiškiai justi, kad darbas jai teikia malonumą. Sako, visada jame jautė laimę.
– Žinote, kai į parduotuvę ateini kaip klientas, atrodo vienaip. Atrodo, kad čia visi skuba, bėga, krauna, skenuoja prekes ir kitaip verčiasi per galvą. Bet tapęs darbuotoju, pamatai, kad lieka laiko ir pakalbėti, ir papokštauti su kolegomis – nesame kokie robotai, – šypsodamasi tikina vyr. kasininkė.
– Į darbą einu ne dėl to, kad reikia, o todėl, kad pati to noriu – tai didelė dovana. Jokios įtampos darbe nėra. Kolegos labai faini. Direktorė labai gera. Kai jautiesi gerai, tada ir į darbą norisi.
O kas vis dėlto lemia Nijolės laimę dirbti – jos pačios būdas ar darbovietė?
– Viskas kartu. Visada stengiuosi išlikti pozityvi. Klientų daug nuostabių: ir komplimentų pasako, ir šokolado atneša, ir gėlių padovanoja. Bet labai daug duoda komanda – esame susidirbę ir artimi kaip šeima. Su kai kuriais kolegomis bendraujame ir po darbo, kartu leidžiame laisvalaikį ir turime tikrai daugiau temų pokalbiams negu tik darbas. Bet šis darbas tuo ir smagus, kad komanda didelė, tad ir draugų ratas didėja. Kadangi dirbame keturdieniu grafiku, lieka laiko ir sau – tos keturios išeiginės visada atrodo kaip ilgieji savaitgaliai, daug ką galima nuveikti. Nenorėčiau dirbti įprastu, penkių dienų ritmu.
Svarbiausia – pozityvumas
Kai tradiciškai paklausiu Nijolės, ko sau palinkėtų, ji tik palaimingai atsidūsta.
– Žinote, viską, ko reikia, aš turiu. Esu laiminga, turiu gerą darbą, nuostabią šeimą – nieko daugiau ir nereikia. Tik šypseną veide išlaikyti.
– O ar lengvai pavyksta tai padaryti?
– Na, šis laikotarpis nelengvas visiems. Žmonės piktesni, irzlesni, bet stengiamės, kad būtų gerai visiems. Ir pirkėjams, ir mums – konfliktai nė vienos pusės nepadaro laimingesne. O kaip tų susikirtimų išvengti? Nereikia priimti visko sau. Nesvarbu, kaip su tavimi kalba, išlikti maloniu, palinkėti geros dienos. Matydamas, kad neatliepi pykčio, žmogus nurims. Jeigu viską imsi sau, galiausiai nebepaneši. Bet, tiesą pasakius, per tiek metų, kiek dirbu, nebuvo problemos, kurios neišspręstume… Dar vienas patarimas: jei pyksti, atsiprašyk. Mums visiems patinka, kai mūsų atsiprašo – tai galioja ne tik parduotuvėje, bet ir gyvenime, – šypsosi Nijolė. Taigi nusibraukiame nuo pečių kartėlio dulkes, pasitaisom nematomą karūną ir pirmyn!
—
Taigi, pirmyn daryti kitus laimingus! Tai visai nesunku – užtenka gero žodžio. Bet jei dar paliksite ir atsiliepimą, didelė tikimybė, kad jums pagelbėjęs salės darbuotojas, kasininkas, bandelių kepėjas ar mėsininkas taps klientų herojumi ir gaus dovanų. Va čia tai geras darbas! Jį padaryti galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.
TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA