— Kai atėjau dirbti į „Maximą“, maniau, kad nė pusmečio čia neišbūsiu, bet jau penkioliktus metus skaičiuoju, antrais namais vadinu ir niekur eiti neplanuoju, — šypsosi pardavėja Aldona Padriezienė (62), savo šiluma ir dėmesiu džiuginanti Kaune, K.Baršausko gatvėje įsikūrusios „Maximos XX“ lankytojus.
„Darbuotoja labai maloni. Nuoširdžiai (net neprašius) papasakojo apie produktą, apie pasikeitusį, pagerėjusį skonį. Nuoširdžiai patarė, ką geriau pasirinkti. Po sunkios darbo dienos tai buvo labai mielos 5 minutės draugiško pokalbio. Šis aptarnavimas, darbuotojos parodytas dėmesys ir draugiškas pokalbis labai įstrigo“ — rašoma pirkėjo atsiliepime, kuris „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti parduotuvių komandos narių darbą, poniai Aldonai atnešė klientų herojaus titulą.
— Žinokite, išgirdusi, kad laimėjau, nepatikėjau. Parduotuvėje įprasta, kad jei rašo, tai rašo skundus. Džiaugiasi ir giria žodžiu, bet kad laiko atsiliepimui palikti nedažnas randa, todėl tikrai nuoširdžiai nustebau ir begalo apsidžiaugiau! Dabar belieka apsispręsti, kokios dovanos norėčiau už gautą premiją. Galvoju apie didesnį pirkinį, kuris kasdien primintų, kad jokios pastangos ir dėmesys nenueina veltui.
Laisvadieniai — su brangiausiais
Aldona dirba su sūriais, mišrainėmis ir kepiniais. Nuo pamainos pradžios, kuri prasideda šeštą valandą ryto, šauna bandeles ir pyragėlius į krosnis.
— Keliuosi penktą, miegoti einu devintą vakaro. Visą gyvenimą tokiu ritmu gyvenau, o dabar, kai vaikai užaugę, bėdos anksti į lovą eiti išvis nėra, — atvirauja pardavėja ir abi kikename, kad su tokiu grafiku be vargo laisvadieniais galėtų pradėti vesti „Labas rytas, Lietuva!“ laidą ir šiaip pasigirti, kad kūnui tobulu ritmu gyvena, su gamta keliasi ir pabunda. — Anksti keliuosi ir laisvadieniais. Jie dažniausiai būna skirti laikui su šeima. Lekiu į kaimą, aplankyti savo mamos, kuriai dabar 85-eri. Ji labai mėgsta daržininkauti, tad padedu darbus nusidirbti: paraviu, šiltnamį prilieju, va, anądien svogūnų derlių nuėmėme. Džiaugiuosi tokiu darbo grafiku ir keturiomis laisvomis dienomis. Kai neini jaunyn, akimirkos su pačiais artimiausiais tampa neįkainuojamos.
Koncentruojasi į tai, kas geriausia
Nuo šviežių įspūdžių grįžtame į pačią pašnekovės pradžią „Maximos“ komandoje prieš 15 metų. Kas vis dėlto, pasiteirauju, lėmė tai, jog pusmečiui į parduotuvę dirbti atėjusi Aldona čia liko tokiam ilgam laikui?
— Pamenu, buvau visiškai žalia. Neturėjau jokios patirties, procesuose nesigaudžiau, net kainų nežinojau kaip sudėti! Gavau darbą daržovių skyriuje, kuriame reikia labai daug atidumo, kruopštumo, lengva tikrai nebuvo. Bet padėjo nuostabūs, rūpestingi kolegos. Visose „Maxima“ parduotuvėse, o dirbau trijose jų, pasitaikė labai geri ir dėmesingi direktoriai, vadybos žmonės buvo kantrūs, nepavargstantys mokyti. Pamažu įsidirbau ir nebesinorėjo nieko keisti, — šypsosi Aldona, o man pridūrus, kad sutarimas su kolegomis, pasak laimę tyrinėjančių sociologų, sudaro 70 procentų pasitenkinimo darbu, netrunka pritarti. — Žinote, dienų ir pirkėjų būna visokių. Dabar ir laikai nelengvi, daug nežinios, ramybės neduoda ir karas Ukrainoje. Daugelis mūsų supranta, kad prekių kainos kyla dėl apribojimų Rusijai, dėl pakilusių kuro kainų, bet tikrai pasitaiko ne vienas, kuris priekaištus dėl brangstančių prekių nukreipia į pardavėjas. Kaip mes reaguojame į tokius priekaištus? Stengiuosi neimti į širdį. Per vieną ausį įleisti, pro kitą išleisti. Žmonės yra žmonės, gyvenimas nėra paprastas. Vadovaujuosi taisykle: į ką koncentruojiesi, to ir daugėja. Jeigu koncentruojiesi į blogį ir negatyvą, galiausiai vien tik jį tematysi. Jei džiaugsiesi bendradarbiais, mylinčiais klientais, atrodys, kad be jų nieko daugiau ir nebūna.
Aldonos favoritai
O ką mylimiems klientams, teiraujuosi, dažniausiai siūlo Aldona? Kas yra jos favoritai kepinių ir salotų skyriuje?
— Gal nieko nenustebinsiu savo pasirinkimu, bet skaniausia man klasikinis kruasanas, bandelės su cinamonu, keksiukai. Žmonės labai mėgsta mūsų varškės spurgas, greitai išgraibsto. Jos tikrai vertos savo geros reputacijos! Iš salotų skyriaus rinkčiausi alyvuoges. Turime jų tris rūšis — baisiai skaniai sumarinuotos! Niekada neprašausite su Cezario salotomis, pati dar labai mėgstu mišrainę su brokoliais, dabar turime ir naujienų — salotų su makaronais, pirkėjai puikiai apie jas atsiliepia.
Klientus pažįsta kaip nuluptus
Stabdau Aldoną, kad per daug neįsibėgėtų su visais skanėstais, nes jos klausant pilvas kaip mat ima gurgti, o kojos pačios stojasi jei ne spurgų, tai bent keptos vištos.
— Turiu vieną mylimą klientą, kuris į parduotuvę ateina kasdien ir aš jau žinau, ką jis rinksis. Visada perka keptą vištą ir keptų bulvyčių, o mišrainių skyriuje — puse jaučio liežuvio. Anksčiau imdavo pora keptų vištų krūtinėlių, dabar ties visu viščiuku apsistojo. Bet negali nieko sakyti — namie taip skaniai vištą išsikepti sunku, — kikena pardavėja, nuolatinius klientus vadinanti draugais. — Kai dar dirbau mažesnėje, Savanorių prospekte esančioje „Maximoje X“, negalėdavau atsidžiaugti senjorais, kurie į parduotuvę kaip į atlaidus išsiruošia. Ateidavo kasdien pasikalbėti, pasidalinti naujienomis, apie anūkus papasakoti. Iš tikrųjų, retai kada susimąstai, kad mes, parduotuvių darbuotojai, esame taip arti žmonių, kad iš pirmų lūpų išgirstame kuo gyvena Lietuva, apie ką svajoja, dėl ko jaudinasi. Tai nemažas įsipareigojimas, bet kartu ir privilegija.
——-
Kai klausiu, ko sau palinkėtų, Aldona nedvejodama tarsteli: „Sveikatos!“, o paskui priduria, kad norėtų dar daugiau progų šypsotis.
Manau, kad kiekvienas mūsų tų progų gali sukurti. Jeigu lankydamiesi „Maximoje“ sutiksite puikiai besitvarkantį salės darbuotoją, pardavėją, mėsininką ar kepėją, dovanokite jam šiltą atsiliepimą — taip įžiebsite šypseną ir paskatinsite pradžiuginti dar daugiau žmonių.
Pagirti galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.
Tekstas paruoštas bendradarbiaujant su MAXIMA