— Ko sau palinkėčiau? Hmm… be sveikatos? Gal dirbti „Maximoje“ iki pensijos!
— Bet iki pensijos, Nijole, jums dar toli!
— Žinau, bet „Maximoje“ dirbti man patinka ir būčiau laiminga, jei žinočiau, kad niekas nesikeis.
Manau, kad straipsnių ciklui „Laimė dirbti“ užtektų ir šių kelių eilučių iš pokalbio su ponia Nijole Bagdoniene (50), jau beveik du dešimtmečius besirūpinančia tuo, kad visi, užsukę į Anykščiuose, A.Baranausko gatvėje, įsikūrusią „Maximą XX“, iš parduotuvės išeitų su šypsena. Bet kada gi mums užteko poros eilučių laimės?!
Už prekystalio Nijolė atsistojo atsisveikinusi su virtuve — prieš pradėdama dirbti parduotuvėje, moteris dirbo virėja Antano Vienuolio gimnazijoje.
— Žinote, virėjos darbas daug sunkesnis nei pardavėjos: karštis, garai, ankstyvi rytai, lupimas, pjaustymas… į „Maximą“, tiksliau, tuomet dar į „Saulutę“, ėjau tiesiog norėdama pakeisti darbą. Anykščiai nedideli, darbų pasiūlos didelės nebuvo. Ieškojau tik pokyčio, nieko daug nesitikėjau, — atvira pašnekovė.
— Nieko nesitikėjote, o gavosi…
— O gavosi, kad patiko! Labai. Kalbu su jumis, bandau susigaudyti, kur tie metai dingo, bet niekaip nesuprantu, — kikena Nijolė. — Gal ir gerai, vadinasi, neprailgo.
Per tuos metus, diskutuojame, pasikeitė ir kone kurortu tapo bei sužydėjo ne tik Anykščiai, išaugo ir parduotuvė, kurioje pradėjo dirbti šios savaitės herojė.
Padėką primins sodo namelis
— „Maxima“ per dvidešimt metų tikrai pasikeitė. Iššūkių netrūko ir tuomet, ir dabar, bet dabar viskas automatizuota, veikia savitarnos kasos. Anuomet gi visus prekių kodus mintinai mokėti turėjome! Iki šiol naktį pažadinta jums galėčiau padiktuoti bananų ar apelsinų kodą, — kvatoja pardavėja. — Dabar, žinoma, ir prekių daugiau, ir sistema visai kitaip išdirbta. Viena, kas nepasikeitė, yra santykis su klientais. Visada, tiek prieš dvidešimt metų, tiek dabar, buvome mokomi rūpintis, kad pirkėjas iš parduotuvės išeitų laimingas.
Viena tokia pirkėja laiminga iš parduotuvės išėjo dar vasarą. O išėjusi nepamiršo palikti padėkos už Nijolės paslaugumą.
„Labai noriu padėkoti vienai salės darbuotojai (darbavosi prie gaiviųjų gėrimų skyriaus). Kadangi reikėjo daug vaisvandenių (vaisdvandenių skyrius 2a., o lifto nėra), parūpino vežimėlį, nuleido prikrautą vežimą tarnybiniu liftu, parūpino keletą dėžių ir netgi padėjo savitarnoje nusiskenuoti ir susikrauti! Esu labai dėkinga! Ačiū!“ — būtent šis atsiliepimas „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, anykštėnei atnešė klientų herojės titulą ir piniginę premiją.
— Labai nustebau sužinojusi apie apdovanojimą, juolab, kad ir nemažai laiko praėjo, ir per dieną daugybei žmonių padedame. Taip, dažnas padėkoja, bet kad parašys oficialią padėką, niekada nesitikėjau. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi! Už gautus pinigus pasiremontuosim savo mylimą sodo namelį. Per pandemiją, kai viskas užsidarė, savas žemės ar sodo plotas dar brangesnis ir svarbesnis tapo. Jau seniai planavome savo namuką pasidailinti, patogesnį poilsiui pasidaryti, tad dabar bus puiki proga remontui, o vasarodama galėsiu prisimint savo apdovanojimą.
Kolegos — didžiausia dovana
Kai šilta, pasakoja Nijolė, jos keturi laisvadieniai bėga sode, o kai atvėsta — mezgant.
— Mezgu viską. Nuo paltų iki kelnių. Tai mano hobis, aprengiu visus, kurie paprašo, — šypsosi pardavėja, o greta esanti kolegė antrina apie nepaprastą moters talentą valdyti virbalus. Kolegos, neslepia Nijolė, yra didžiausia jos laimės dirbti dalis. — Mūsų kolektyvas labai draugiškas. Vieni kitiems padedame, kartu liūdim, kartu švenčiam, kartu žygius ir iškylas gamtoje organizuojamės. Yra žmonių, su kuriais dirbu kone nuo parduotuvės pradžios, kartu visko mokėmės, vieni kitiems padedame kuo galime, pavaduojame per atostogas ar kokiai bėdai ištikus. Turėti savo komandą, žmones, šalia kurių jautiesi svarbus ir reikalingas, yra didelė dovana.
Nijolė džiaugėsi ne tik darbuotojų skatinimo iniciatyva „Geras žodis už gerą darbą“, bet ir tuo, kad visi darbovietės yra drausti.
— Dar vakar buvau pas medikus Vilniuje, naudojausi privataus sveikatos draudimo privilegija. „Maxima“ mus visus yra apdraudusi, draudimas apmoka 80% paslaugos kainos, tad, galvojau, kodėl tuo nepasinaudojus? — šypsosi Nijolė ir patikina, kad vizitas sostinėje buvo sėkmingas ir abi pasijuokiame, kad galėtų būti kraujo tyrimai, kurie parodytų meilę darbui.
—-
Jeigu esate iš Anykščių ir padėkojote, tariu jums ačiū. Jei esate iš Mažeikių, Prienų, Marijampolės ar Alytaus, ir dėkojate „Maximos“ komandos nariams, sakau jums LABAI AČIŪ. O dar labiau dėkočiau, jei pradžiuginti, pamaloninti kasininko, salės darbuotojo, bandelių kepėjos ar mėsininko, paliki
paliktumėte atsiliepimą. Jūsų geras žodis gali atnešti apdovanojimą!
Pagirti galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.
Tekstas paruoštas bendradarbiaujant su MAXIMA
Aš pradėjau nuo kasininkės—pardavėjos, ir dabar tos pačios pareigos kainų darytojas, pamainų vadovus
Kainų kokybės kontrolierė, pamainos viršininko pavaduotoja, universlas
nebuvo smagu, buvo sunku, turėjom kainas atsiminti, nes barkodų nebuvo, ir po šiai dienai žinau
bananų, apelsinų kodą mintinai
neašarojau
Labai patiko, tiek neiš
Šiaip nemėgstu, keisti darbovietė
Kolektyvas didesnis, dabar žymiai lengviau, ir kasoje lengviau, savitarnos kasos, klientas visada buvo svarbu
Kolegos – labai draugiškas kolektyvas, vieni kitiems padedam, kartu švenčiam, žygius padarom į gamtą, iškylas, Vida – 25 dirba.
Keturdieniu grafiku, mezgu ir paltus, ir megztinius, ir kelnes, hobis, sodas
Pasikeitė klientai, vasarą pas mus privažiuoja studentai, vasarą linksmiau, pasikeitė Anykščiai
Tikrai labai nustebau, buvo daug žmonių, turėjau dėžių, padėkojo ir išėjo, sodui poilsiui
Visi kas paprašo, padedi, iš krepšelį žemyn nuneši
Nenorėčiau nieko keisti, gal ir pensiją
Neturiu minčių, dirbti Maximoj iki pensijos