— Žinote, kai kas gali sakyti, kad pirkėjai pikti, kad nepatenkinti, o man atrodo, kad žmonės nėra pikti. Jie tiesiog neišsikalbėję, neturi, kur padėti savo kasdienių rūpesčių, kam pasiskųsti. Aš ir kolegoms sakau: „Pasikalbame.“. Ne tik apie darbus, bet ir apie gyvenimą. Pasidaliname išgyvenimais ir iškart diena lengvesnė, — šypsosi Alytuje, Likiškėlių gatvėje įsikūrusios „Maximos X“ lankytojus džiuginanti kasininkė—pardavėja Irena Armalienė.
„Mano mama apsipirkinėjo pas kasininkę Ireną, pavardės nežinome, prašė padėkoti, nes labai maloniai aptarnavo. Mama — pensininkė, kiekvienas centas brangus, norėjo nusipirkti akcijinę dešrą, o atsinešė prie kasos neakcijinę. Kai paklausė kainos, labai kantriai paaiškino, kuriai taikoma nuolaida. Mama sake, ši pardavėja visada labai švelniai, maloniai ir greitai aptarnauja. Labai malonu, kad dirba pas jus tokie darbuotojai, kai dauguma surūgę, pikti. Reiks ir man kitą kartą eit apsipirkt pas Irutę.“ — rašoma atsiliepime, „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti parduotuvės komandos narių darbą, gerbiamai Irenai atnešusiame Klientų herojės titulą.
— Žinote, Rimante, man darbe visada gerai. Taip jau yra: kai pats žmogų gerbi, tai ir Tave gerbia, — šypsosi pardavėja, „Maximoje“ dirbanti jau 17 metų. — Man čia ramu. Aplink visi savi, pažįstami. Per tiek metų kasoje daug kas tapo savais. Nors ir nedirbu, mieste žmonės sveikinasi, geros dienos palinki, kartais juokiuosi, kad parduotuvė man išsiliejusi iš krantų, ji nesibaigia uždarius duris.
Darbe turi ir anūkų
Irena tikina, kad darbe jaučiasi mylima ir vertinama. Turi net nuolatinių pirkėjų, kurie lukteli, kol ji atsisės į kasą.
— Šeimos grįžta iš užsienio aplankyti gimtinės ir stebisi: „Irena, jūs vis dar dirbate?! Kaip malonu!“. Juokiuosi, kad darbe turiu ir anūkų. Kažkada, kai pradėjau dirbti, į parduotuvę atbėgdavo berniukai, paplepėdavome su jais, o dabar jie savo vaikus man atveda parodyti, — džiaugsmo neslepia pašnekovė. — Buvo nuolatinė pirkėja mergaitė, kuri užsukdavo kartu su broliu, o dabar ji užaugo ir atėjo dirbti į „Maximą“. Jos vardas Klaudija ir ji dabar vyr.kasininkė, mano vadovė! Įsivaizduojat, kaip smagu! Vos atėjusi dirbti Klaudija pasakė, kad mane puikiai prisimena, ir kad visada rinkdavosi mano kasą.
„Mes kaip deimantukai“
Moteris prisipažįsta — yra sėslaus ir ištikimo būdo, darbų vienas po kito nekeičia. Iki pradėdama dirbti parduotuvėje, daugiau nei dešimt metų atidavė darbui mokykloje, o vaikams ją baigus, nusprendė išeiti.
— Mūsų parduotuvėje čia tokių ilgamečių kaip aš daug: Elvyra, Irena, Angelė, Živilė… Su kolektyvu esame kaip šeima — juk tiek laiko kartu praleista! Žinoma, būna visko, ne tik sviestu pateptų dienų. Juolab, kad pati esu reiklus žmogus. Man parduotuvė yra mūsų komandos veidrodis, už bendrą vaizdą ir giriami, ir pamokomi esame visi. Geri įvertinimai nėra vieno žmogaus įdirbis. Mes kaip deimantukai: šlifuojamės, tariamės, baramės, ir darom.
„Maxima“ — gyvenimo būdas
Kuo, klausiu, skiriasi šiandieninė Irena ir ta Irena, kuri prieš beveik 20 metų atėjo į „Maximą“?
— Žinote, Rimante, aš ne tik kasininkė, aš ir psichologė: žinau klientų bėdas, žinau ką patarti. Būna, ateina klientai pasiklausti, kokias prekes rinktis, kokias sėklas geriausiai dabar sėti, kokį vyną rinktis — labai myliu sodininkystę, ilgą laiką dirbau alkoholio skyriuje. Galiu pakonsultuoti pačiais įvairiausiais klausimais! — kvatoja pardavėja ir priduria, kad kartais save prilaiko tam, kad pernelyg „neįsijaustų“. — Parduotuvė maža, tad labai lengva būti visur ir, žiūrėk, jau pagaunu save kolegoms aiškinant, kad tą ar aną reikia padaryti. Kaip namų šeimininkė. Juokas juokais, bet „Maxima“ — ne darbas, tai gyvenimo būdas.
Didžiausias įkvėpimas — sodai
Bet kad ir kaip miela Irenai tvarkytis parduotuvėje, vis dėlto ir namams bei savo pomėgiams ji skiria nemažai laiko. Džiaugiasi, kad darbas beveik „ant kiemo“, prie pat namų
— Mano visas laisvalaikis tai sodas, daržas ir gėlynas. Pasineriu į žemę. Man žemė suteikia jėgų, aš pasiilsiu, pasikraunu, įsikvepiu. Štai ir šįryt, prieš mūsų pokalbį, nusiskyniau savo užaugintų braškių — tikrų tikriausia šventė, matyti savo darbo vaisius! — didžiuojasi puikioji alytiškė ir priduria, kad be žaliuojančių sodų puoselėjimo, turi dar vieną aistrą — tradicinių sodų rišimą. — Kai buvau maža, mano močiutė juos rišdavo ir mane išmokė. Vėliau jaunystėje šį pomėgį primiršau, ne tas galvoje buvo. Bet gimus dukrai prie jo sugrįžau ir labai džiaugiuosi. Nes tai visiška terapija ir poilsio forma.
Dalinuosi Irenos darbų nuotraukomis ir linkiu jai to paties, ko ji linkėtų pati sau: kantrybės ir sveikatos. Ir dar klientų, kurie nepamiršta padėkoti.
Jeigu kažkas jums padovanojo šypseną, kviečiu nepamiršti pasakyti AČIŪ! Kiekvienas geras žodis, kiekvienas atsiliepimas — tai papildoma paspirtis stengtis ir džiuginti tiek jus, tiek visus, užsukusius į parduotuvę. Skirkite akimirką tam, kad salės darbuotojas, pardavėja, mėsininkas ar bandelių kepėjas sužinotų, kad vertinate jų pastangas. Pagirti galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arbapaspaudę šią nuorodą.
TEKSTAS SUKURTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA