Apie Širvintų pardavėjų nuostabumą, juokiuosi šios savaitės herojei, reiktų išleisti atskirą žurnalą — paskutiniu metu šio miestelio herojų veidai itin dažnai puošia LAIMĖ DIRBTI rubriką.
— Žinote, kai prasidėjo iniciatyva „Geras žodis už gerą darbą“, daug kas tikėjosi, kad visus laurus susirinks didmiesčiuose dirbantys kolegos. Juk ten ir pirkėjų srautai kiti, ir žmonės galbūt drąsesni. Bet užteko pamatyti, kad jų įvertinimas nelieka neišgirstas, kad pardavėjoms atneša apdovanojimus, paskaityti interviu, ir visi širvintiškiai suskubo girti — tai labai džiugina, — šypsosi šios savaitės „Maximos“ klientų herojė Jurgita Bubelevičienė (38).
Per dvejus metus, kai turiu džiaugsmo kalbinti pirkėjų įvertintus „Maximos“ komandos narius, tokią klientės padėką, prisipažinsiu, tenka skaityti pirmąkart. Ir vis dėlto, situacija, kurioje pagalbos ranką ištiesė Jurgita, aktuali kiekvienam mūsų.
„Sveiki! Antradienį netekau man artimo ir brangaus žmogaus. Taip jau įprasta, kad atėjus pagerbti mirusiojo, yra vaišinama, todėl išskubėjau į Širvintose esančią „Maximą“ apsipirkti. Buvau tikrai sukrėsta ir pasimetus, tokioje būsenoje, kad net negalėjau rasti man reikiamų prekių. Blaškiuaus, po salę su vežimėliu tarp lentynų ir net nežinojau nuo ko pradėti apsipirkimą. Ir štai mane pastebėjo ir priėjo salėje dirbusi darbuotoja, pasiteiravo, ar ko nerandu ir ar gali man kažkuo padėti. Aš paaiškinau savo situaciją, ji mane paguodė ir pasiūlė savo pagalbą. Padėjo ne tik surinkti visas prekes, patarė, bet ir palydėjo iki kasos palinkėdama man sveikatos ir stiprybės. Prie kasos tik žvilgtelėjau jos vardo kortelę, tai Jurgita. Lenkiu galvą ir noriu padėkoti ne tik Jurgitai, bet ir „Maximai“, kad turi tokią šaunią, supratingą, užjaučiančią darbuotoją. Labai norėčiau, kad ši mano padėka nukeliautų iki jos. Labai AČIŪ. Taip, tikrai ši pardavėja verta didžiausios pagarbos“ — rašoma atsiliepime, Jurgitai atnešusiame apdovanojimą.
— Tikrai nesitikėjau, kad tokioje situacijoje dar ir raštu parašytos padėkos sulauksiu, — atvira Jurgita. — Nuoširdžiai nustebau pamačiusi pirkėjos atsiliepimą. Puikiai tą dieną pamenu. Ir labai džiaugiuosi, kad galėjau būti šalia. Pati esu patyrusi ne vieną netektį, tad žinau, koks jausmas tokią dieną vykti į parduotuvę.
Padėti — ne tik parduotuvės politika
Jurgita tikina, kad per jos karjerą prekyboje tai — ne pirmas kartas, kai būtent tokioje situacijoje pagelbsti pirkėjui.
— Juk iš karto gali matyti, kad žmogui sunku, kad vaikšto po parduotuvę nieko nematančiomis akimis. Kur tas, kur anas — skausme net elementarių dalykų nebežinai. Suprantu, kad nepažįstamajam pasakoti apie savo bėdas sunku, todėl atvirumą labai vertinu. Niekada nesitikiu, kad pirkėjai į parduotuvę ateis besišypsodami iki ausų. Juk kiekvienas mūsų kovoja nematomą kovą, tą visada turiu omenyje, kai žmogus be nuotaikos ar nekalbus. Be to, lietuviai — kuklūs, paprasti žmonės. Jiems nelengva paprašyti pagalbos. Todėl galiu ir noriu visus skaitančius drąsiai paraginti: „Klauskite. Mums malonu padėti!“. Patarti, palydėti iki prekės — ne tik mūsų parduotuvės aptarnavimo politika. Kai galėti pagelbėti, ir dienos greičiau pralekia.
Bendrystė gali labai daug
Širvintose gimusi ir augusi Jurgita „Maximoje“ pradėjo dirbti 2003-aisiais, iškart po mokyklos.
— Baigiau pardavėjų kursus, atėjau praktikos ir likau ketveriems metams. Tiesa, tuomet dirbau Vilniuje, ne Širvintose. 2007-aisiais gimė mūsų dvynukės. Joms paaugus, pradėjau dirbti kitame prekybos centre. Galiausiai grįžome į Širvintas. O aš — į „Maximą“. Jau trečius metus čia dirbu pamainos vadove, — šypsosi pašnekovė, kurią sutikti galite I.Šeiniaus gatvėje įsikūrusioje parduotuvėje. — „Maxima“ daug ko mane išmokė, jaunystės pamokos ir šiai dienai aktualios. Nesvarbu, kur dirbau, visada taikiau pamatus, įgytus per pirmuosius metus parduotuvėje. Nuo pirmų dienų mano darbe mane labiausiai džiugina įvairiapusiškumas. Žinoma, yra ir administracinių reikalų, prekių priėmimo, apskaitos, bet jei matau, kad trūksta rankų, keliauju padėti į salę, kartais atsisėdu į kasą. Manau, kad būtent tai, kad nebaksnojame pirštais, kad „čia tavo, o čia mano pareiga“, nulemia komandos vieningumą. Mes esame viena komanda. Reikia – einam, puolam, padedam ir dirbam. Bendrystė gali labai daug. Tai įrodėme ne kartą tapdami geriausia šalies parduotuve.
Gerai dirbi dėl savęs, ne dėl padėkų
— Savęs kitur negalėčiau įsivaizduoti. Man gera daryti tai, ką darau. Veiklos čia netrūksta, tad dienos lekia šuoliais. Kasdien nustembu: negi jau pietų metas? — juokiasi Jurgita. — Reikia turėti noro dirbti. Jei jis bus, ir darbas bus mielas. Žinoma, motyvacija kiekvienam sava: vienus įkvepia atlyginimas, kitus — kolektyvas, trečius — pirkėjai. Yra tokių, kurie iš tolo šaukia: „Saulute! Kaip gerai, kad šiandien dirbi!“. Ateina, išsipasakoja. Kikenu, kad būna, jog žmogaus vardo nepamenu, bet puikiai žinau, ką pirks ir kokius produktus mėgsta. Yra visokių pirkėjų: gerų, nuoširdžių, kurie ir padėkoja, ir pagiria, būna, žinoma, ir kam nusispjauti į tavo pastangas. Kiekvienas žmogus ateina ir atsineša savo nuotaiką. Svarbu sau priminti, kad gerai dirbi dėl savęs, ne dėl padėkų, ir viskas bus daug paprasčiau.
— Kalbant apie paprastumą ir nepaprastas situacijas, — pasmalsauju, — gal kartais yra tekę ir pirmąją pagalbą teikti? Nes LAIMĖ DIRBTI istorijose yra buvę ir tokių atvejų.
— Ačiū dievui ne, — rodos, į stalą pabarbena Jurgita. — Bet pirmos pagalbos kursus esame baigę. Laikėme egzaminus. Džiaugiuosi, kad mūsų kompetencijos plačios, kad kiekviena diena atneša naujų iššūkių, kasdien vis kažkas kitaip nei vakar.
Džiaugsmai ir planai
Jurgitos laisvadieniai dabar skirti neseniai įgyvendintai svajonei — nuosavam namui — puoselėti.
— Turiu ir šiltnamį, ir daržų, tad namie veiklos netrūksta. Džiaugiuosi savo darbo grafiku. Keturias dienas dirbu nuo 7 ryto iki 19 valandos vakaro, po darbo dar ir vakarienei su šeima spėju susėsti. O keturios laisvos dienos visada kaip mini savaitgalis. Ypatingai vasarą, kai per laisvadienius ir kur nors tolėliau nuo namų palekiame.
— Kokie planai, be vasaros kelionių, dabar jūsų galvoje? — pasiteirauju. — Ar nenorėtumėte kilti karjeros laiptais ir vadovauti kuriai nors parduotuvių? Juk neseniai šventėte gimtadienį — pats tas metas sugalvoti norą.
— Turėjau tokį pasiūlymą, bet esu ganėtinai atsargi. Į pokyčius žengiu iš lėto, atsargiai, norisi dar daug ko išmokti. Gal jūs teisi, reikia man sau palinkėti drąsos ir ryžto. O kol kas, iš premijos, gautos už apdovanojimą, planuojame suremontuoti kambarį mergaitėms. Galvoju, kad tai bus nuostabus priminimas, kad gerai darau tai, ką darau.
———–
Jeigu lankydamiesi vienoje „Maximos“ parduotuvių sutikote žmonių, kurie gerai daro tai, ką daro, padovanokite jiems įvertinimą. Skirkite akimirką tam, kad salės darbuotojas, pardavėja, mėsininkas ar bandelių kepėja sužinotų, kad vertinate jų pastangas. Pagirti galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.
TEKSTAS SUKURTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA