— Lapkritį bus jau 15 metų, kai dirbu „Maximoje“, ir, žinote, nė karto nesu atsakiusi prašymui kažką pavaduoti ar papildomai padirbėti. Nė kartelio! Kodėl? Nes man labai patinka mano darbas!
Būtent tokiais žodžiais prasideda mudviejų pokalbis su Jolanta Bučinskiene, kuri „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, tapo klientų heroje.
„Sveiki, noriu pasidžiaugti ir padėkoti už pagalbą Jūsų parduotuvėje. Esu besilaukianti (9 mėn.) moteris. Suprantama, judėti darosi vis sunkiau. Apsipirkinėdama užkliudžiau vytintą žuvį ir ji išsibarstė po visas grindis, ketinau sutvarkyti. Staiga prie manęs pribėgo darbuotoja vardu Jolanta, greitai viską sutvarkė ir palinkėjo lengvo likusio nešiojimo ir gimdymo. Taip maloniai buvau nustebinta ir sujaudinta, ypač šiais pandeminiais laikais, kai žmonės ypatingai susvetimėjo. Dar kartą dėkoju Jolantai, dirbusiai pieno skyriuje. Gražios dienos!“ — rašoma klientės atsiliepime, Širvintose, I.Šeiniaus gatvėje, esančioje parduotuvėje dirbančiai kasininkei – pardavėjai atnešusiame tokį brangų įvertinimą.
— „Jolanta, tu herojė!“. Kai man vadovė taip pasakė, negalėjau patikėti. Tiesą pasakius, net lankytojos negalėjau gerai prisiminti! Aš padedu kiekvienam žmogui. Toks mano darbas. Ir, svarbiausia, kad padėti — pati lengviausia darbo dalis, — šypsosi pašnekovė. — Žmonės tą dėmesį tikrai vertina. Kasdien sulaukiu padėkų, būna, šokoladą ar saldainių padovanoja. To pilnai pakanka. Vis tiek jau malonus įvertinimas. Juokiuosi kolegoms, gal iš tiesų gerai dirbame, jei sulaukę padėkos, negalime tiksliai pasakyti, kuris pirkėjas čia buvo, nes pagelbsti visiems.
„Man čia gera ir saugu.“
Jolanta gimė ir augo Vilkaviškyje. Baigusi mokslus, persikėlė į sostinę. Ten dirbo keliose kitų prekybos tinklų parduotuvėse, sutiko savo antrąją pusę.
— Mano vyras iš Širvintų, tad taip čia ir atsidūriau. Nuo pat pirmų atsikraustymo dienų įsidarbinau „Maximoje“. Tiesa, tuomet ji dar buvo anoje pusėje kelio. Dabar jau šeštus metus turime naują, modernų pastatą. Atsikrausčiusi atidaviau dukrą į darželį ir išėjau dirbti. Augustei tuomet buvo beveik dveji. Lengva nebuvo, bet labai daug ko išmokau. Dabar jau ir vaikas užaugo, ir pati 15 metus čia skaičiuoju, bet, tiesą pasakius, nieko keisti nenorėčiau. Man čia saugu. Viskas pažįstama. Darbas įvairus, nėra rutinos. Būna, žinoma, kažkas kalbina ateiti pas juos, didesnį atlygį siūlo, bet ne viskas gyvenime į pinigus susiveda, — atvira Jolanta. — Man čia gera. Visus pirkėjus pažįstu. Jei pakalbina, pabendrauju, išklausinėju kaip sekasi. Kartais jau iš tolo šaukia: „O, šiandien mano gražuolės dirba!“. Net nuvažiavus į Vilnių, vaikštant po „Akropolį“ ar Gariūnus, su manimi žmonės sveikinasi, atpažįsta pirkėjai. Vyras juokiasi, kad mano parduotuvės ribos niekur nesibaigia.
Komanda — didelis džiaugsmas
Be pirkėjų meilės, kitas labai svarbus veiksnys Jolantos laimei dirbti yra kolegos.
— Su kolektyvu mes kaip šeima. Per laisvas dienas būdama namuose taip jų pasiilgstu, kad grįžusi į darbą visiems tai pasakau! Klausiu, kodėl man niekas neparašė, nepaprašė kažkur padėti ar ko pavaduoti! Yra kolegų, kurie čia dirba ir dvidešimt metų, ir penkiolika kaip aš. Džiaugiuosi dirbdama su jais. Man gera ten, kur esu,— atvira pardavėja.
Jolanta pasakoja, kad ir dukrą kalbina kažkurią dieną išbandyti darbą „Maximoje“.
— Jaunimas vasaromis ateina padirbėti. Ir aš Augustei sakau, kad pabandytų, kad padėsiu — juk kiekvienam norisi savų pinigų, o papildomos rankos parduotuvėje visada ne pro šalį. Gaila tik, kad įstatymai tokie, kad reikia aštuoniolikos sulaukti, negali šešiolikmetis dirbti ten, kur yra alkoholio ar net skutimosi peiliukų.
Už įvertinimą — dviratis
— Žinote, man dirbant labai svarbus vadovo elgesys. Įvairių direktorių esu turėjusi ir tikrai žinau, kad nuo to, kaip vadovas elgiasi su darbuotojais, priklauso darbuotojo požiūris į darbą. Mūsų direktorė Aušra pagarbi ir konkreti, su ja ir pajuokauti, ir paatvirauti galima. Kai žinai, kad žmogus tavimi pasitiki, kad už nugaros nestovi ir nekontroliuoja, visai kitaip dirbasi. Juolab, kad man mano darbas svarbus. Kartais net prieš užmigdama galvoju, kaip kitą dieną darbus parduotuvėje dėliosiuosi, nuo ko pradėsiu. Man tai patinka, — šypsosi Jolanta.
Premiją, gautą už klientų įvertinimą, moteris išleis naujam dviračiui. Pasirodo, visada juo rieda į parduotuvę.
— Man gera judėti. O dabar dar ir su nauja transporto priemone! Gal dėl to sau sveikatos visada linkiu. Be jos tu nė iš vietos. Ir apie darbą pamiršti gali. O darbas man reikalingas kaip oras — negalėčiau sėdėti namie.
——————-
Jeigu skaitant apie Jolantą, prieš akis iškilo kažkuris iš „Maximos“ komandos narių, kuris dirba su tokia pat atida ir dėmesingumu, skirkite minutę ir palikite atsiliepimą. Jūsų įvertinimas svarbus kiekvienam. Nuo bandelių kepėjo, mėsininko, salės ar apsaugos darbuotojo. Pagirti herojus galite mobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindami telefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.
TURINYS PARUOŠTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA