— Manęs vadovė klausia: „Aurimėli, kada eisi atostogų? Esi tiek jų prikaupęs!“. Bet aš nenoriu atostogų! Noriu tik dirbti. Man dirbti yra kaifas, padėti žmonėms man yra kaifas.
— Kiek, Aurimai, savo aplinkoje esi girdėjęs taip apie darbą kalbančių žmonių?
— Hmm… niekada apie tai negalvojau. Bet tikriausiai nė vieno. Visi nori tik atostogų!
Susipažinkite su Aurimu Ronkiu (22) — kasininku pardavėju, džiuginančiu Klaipėdoje, Šilutės plente įsikūrusios „Maximos XXX“ lankytojų širdis.
„Sveiki. Datos tikslios nepaminėsiu, bet pamaniau, jog gal atsižvelgsite į savo darbuotojų elgesį. Šioje „Maximoje“ apsipirkinėju maždaug 6 metus. Noriu tikėti, jog mano atsiliepimas turės naudos. Šioje parduotuvėje turite nuostabų darbuotoją. Vyriškis dirbantis kasoje (šioje „Maximoje“ vyras kasoje dirba tik vienas, tad, manau, nesunkiai suprasite apie kokį darbuotoją kalbu). Tokio malonaus darbuotojo nei vienoje parduotuvėje nebuvau sutikusi. Niekada nepamiršta pasisveikinti, atsisveikinti, pasiteirauti apie turimą kortelę, o kas svarbiausia, vaikų kasoje buvau pakviesta į priekį ko niekada nėra buvę lankantis su vaiku. Visos pardavėjos tik pažiūrėdavo ir gėdingai nusukdavo žvilgsnį, jog nereikėtų bobučių su alumi prašyti užleisti mamą su vos kelių mėnesių leliuku joms skirtoje kasoje. Jeigu tik yra kokia skatinimo programa ar priedai darbuotojams už darbą, šis vaikinas to nusipelnė visu 100%. Kadangi gyvename šalia, kalbėjome ir su kaimynais. Visi giria šį darbuotoją. Labai tikiuosi, jog vaikinukas bus informuotas, jog jo nuostabus elgesys darbo vietoje verčia pirkėjus rašyti gerus atsiliepimus, nors žmonės dažniausiai rašo tik tuomet, kai yra nepatenkinti aptarnavimu.“ — štai toks pirkėjos laiškas pasiekė parduotuvės administraciją ir „Maximos“ iniciatyvoje, kviečiančioje pastebėti ir įvertinti jos komandos narių darbą, Aurimui atnešė klientų herojaus titulą bei piniginę premiją.
— Žinote, Rimante, po šito atsiliepimo buvau toks užsidegęs, kad sau pasakiau: joks blogas komentaras ar piktas žvilgsnis mano motyvacijos nesugriaus, — šypsosi Aurimas. — Kasdien sulaukiu padėkų, bet šis laiškas buvo iš moters, kuri parduotuvėje lankosi nuolatos. Jis išnešiotas, apgalvotas, labai mane įkvėpė dar labiau stengtis.
„Jau namo? Bet aš dar noriu!“
Aurimas „Maximoje“ dirba metus ir aštuonis mėnesius.
— Pirmoji mano darbovietė taip pat buvo parduotuvė, kitas prekybos tinklas. Bet ten neužsibuvau, nes kolektyvas buvo suniurzgęs. Po to dirbau greito maisto restorane. Dar vėliau išvažiavau į Portugaliją, kur atlikau studijų praktiką, dirbau viešbučio administratoriumi, — vardina vaikinas, o paklaustas, kodėl nusprendė iš Portugalijos grįžti į Lietuvą, patikina, kad jam svarbu buvo pabaigti pradėtus darbus. — Turėjau darbo pasiūlymą, bet norėjau užbaigti studijas. Tuomet kilo pandemija, kuri smarkiai paveikė turizmo sektorių, tad planas išvykti į užsienį nepasiteisino. Galvojau, ką daryti, ko imtis, ir tada pamaniau: kodėl ne „Maxima“? Juk parduotuvė visai šalia namų! Darbą gavau iškart. Žinoma, iš pradžių buvo nelengva. Kol įpratau, pavargdavau. O dabar, kai įsivažiavau, nesuprantu, kur tas pamainos laikas pralekia: „Jau namo? Bet aš dar noriu!“.
Šypsenos — kaip saldainiai
Iš Žemaitijos, Skuodo apylinkių, kilęs Aurimas tikina, kad dabar turi viską — ir pajūrį, ir mylimą darbą.
— Turiu jūrą ir „Maximą“ — kol kas tikrai nieko daugiau nereikia. Labai myliu savo darbą. Jame matau daug prasmės. Mane čia tikriausiai labiausiai motyvuoja klientai. Tas momentas, kai pirkėjas nusišypso. Kai gerai aptarnavęs sulaukiu „Ačiū“. Tai man didžiausias kaifas, — su užsidegimu pasakoja Aurimas. — Per dieną, būna, aptarnauju iki 600 žmonių. Ir jeigu bent daliai jų pakeliu nuotaiką, man tai yra dovana. Kiekviena šypsena man yra kaip uždėta varnelė, veikia mane kaip vaiką, kuriam už gerą darbą duoda saldainį. Matyt, šis apdovanojimo hormonas — dopaminas sukelia tikrą priklausomybę nuo pirkėjų laimės. Šiaip tai, po teisybei, tų saldainių, o tiksliau — šokolado, iš klientų gaunu dovanų. Toks atgalinis ryšys visada maloniai nustebina ir labai labai paglosto širdį toks dėmesys.
Didžiausias įkvėpimas — kolegos
Iš kur ta Aurimo meilė darbui? Ar jo įkvėpimas įgimtas ar išmoktas?
— Man tiesiog patinka motyvuoti žmones, patinka žmones daryti laimingus. Čia, „Maximoje“, esame viena šeima, vieni kitiems padedame. Nuo pat pirmų dienų kolektyvas mane labai šiltai priėmė. Čia pirmąkart gyvenime gavau pravardę! Kolegos mane šaukia Aurimėliu! Toks švelnumas užplūsta taip tariamą savo vardą girdint.
Paklaustas apie ateities planus, ir ar savo darbo krypties nenorėtų keisti ir kilti karjeros laiptais ne viešbutyje, o parduotuvėje, Aurimas susimąsto.
— Manau, kad būtų smagu, jei galėčiau save išbandyti ir kitose pareigose. Bet niekur neskubu. Vis dar visko po truputuką mokausi iš savo kolegų. Didžiausias įkvėpimas man yra mūsų vyr.kasininkė, administracija, direktorė. Pamenu, vienąkart negalėjau susikalbėti su kliente, ji manęs visiškai nesiklausė. Atėjo mūsų vyriausioji kasininkė, o aš, pasitraukęs į šoną, stebėjau su kokia elegancija ir profesionalumu ji bendrauja. Tąkart pamaniau sau: „Tu man esi įkvėpimas!“
„Pliusas neutralizuoja minusą“
Į darbą, tikina Aurimas, jis visada keliauja su gera nuotaika — jam svarbu, kad gerai jaustųsi tiek pats, tiek jį supantys žmonės.
— Kas many įjungia laimės mygtuką? Pamatau „Maximos“ logotipą ir šypsena iškart! Iš tiesų, taip ir yra! — su užsidegimu kalba pardavėjas, nė akimirkai nepametantis šiluma persmelkto nuoširdumo. — Taip, nemeluosiu, šitame darbe, kaip ir visur kitur, kasdien reikia auginti visus raumenis. Ne tik kantrybės. Kai piko metu užplūsta žmonės, būna visko. Sulaukiu priekaištų net dėl ilgesnės eilės. Bet sau mintyse pasakau: „Tai negatyvūs žodžiai, ne žmogus.“ Nusišypsau, padėkoju, niekada nepuolu ginčytis. Pliusas neutralizuoja minusą. Kita vertus, viską atsveria nuolatiniai klientai, kurie užsuka kasdien. Jau žinau net ką pirks — paklausiu tik kiek reikia. Manau, toks dėmesys dovanoja prabangos jausmą: žmogus supranta, kad yra matomas, kad jį atsimena, kad jis svarbus. Man visi pirkėjai svarbūs. Jei tai bus mamytė su vaikučiu, ar močiutė, visada pats sudėsiu prekes, kad tik joms lengviau, patogiau būtų. Pamatę tokį aptarnavimą, kiti eilėje stovintys žmonės atsidžiaugti negali, taip ir girdžiu: „Wow!“
Prisipažinsiu, ir man besiklausant Aurimo šis žodis nuolatos skambėjo mintyse. Jis tikrai iš tų žmonių, kuriems džiuginti yra pašaukimas. Ir tas pašaukimas augina sparnus tiek jam pačiam, tiek visiems jo kelyje.
— Norėčiau nepamesti savo gyvenimo šaltinio, kuris mane taip motyvuoja išlikti pozityviu, — paklaustas, ko sau palinkėtų, nusišypso Aurimas. — Šypsenos niekada nebus per daug.
Jeigu kažkas jums padovanojo šypseną, kviečiunepamiršti atsidėkoti! Kiekvienas geras žodis, kiekvienas atsiliepimas — tai papildoma paspirtisstengtis ir džiuginti tiek jus, tiek visus, užsukusius į parduotuvę. Skirkite akimirką tam, kad salėsdarbuotojas, pardavėja, mėsininkas ar bandelių kepėjasužinotų, kad vertinate jų pastangas. Pagirti galitemobiliojoje „Maxima“ programėlėje, skambindamitelefonu 8 800 200 50 arba paspaudę šią nuorodą.
TEKSTAS SUKURTAS BENDRADARBIAUJANT SU MAXIMA