Kad ir kuriuo dievu tikėtum, esu beveik garantuotas kad tas dievas (-ai) ar netgi tas dievo (-ų) nebuvimas, kuriuo tiki, nenumatė viso šito debilavoto biurokratinio gumulo kuriame gyvenam. Nemanau, kad yra dievas, kuris vienu metu būtų taręs „Sukursiu pasaulį ir žmogų. Tai bus juoko, kai žmogus visą gyvenimą smaukinėsis su dokumentais ir formomis.“
Yra toks Jungtinių Tautų Kosminės Erdvės Biuras. Jame aukščiausias pareigas užima žmogus, kuris atsakingas už mūsų bendravimą su ateiviais. Tarkim, jei jie apsireikštų ir atskleistų, kad pastarieji metai buvo ištvermingumo išbandymas, o dabar Žemė priimta į tarpgalaktinę sąjungą. Čia kaip ES tik be biurokratinio leviatano. Ir visas ligas dabar galima išsigydyti tokiais ekstaziškais saldainiukais. Be atchodų.
NASA teigia, kad jei ir turėsime kokį nors kontaktą su ateiviais, yra didelė tikimybė, kad lytiškai santykiauti su jais negalėsime. Bet NASA praeityje yra padariusi daugelį lemtingų klaidų, todėl neverta prarasti vilties. Net jei nebus įmanoma su jais santykiauti, niekas nedraudžia masturbuotis į juos žiūrint. Seksualinis potraukis ateiviams vadinasi eksofilija.
Atmeskime seksualinį kontekstą ir susitelkime ties ateiviais. Kad ir koks būtų mūsų kontaktas su jais, man įdomu ar kokia nors kita gyvybės forma, kuri pasiekė aukštą technologinį lygį ir pažabojo didelius kiekius energijos sukūrė tokį patį biurokratijos leviataną kaip mes?
Didysis filtras yra idėja, kuri paaiškina kodėl mes iki šiol neaptinkame jokių kitų gyvybės pėdsakų kosmose. Trumpai ir paprastai pateikiant šią idėją – vien tik mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra 500 milijardų planetų. Panašių į Žemę turėtų būti bent 10 milijardų. Didysis filtras reiškia, kad yra kažkoks barjeras, kurį pasiekusios visos civilizacijos išnyko. Gali būti, kad mes įveikėme didįjį filtrą kažkuriame iš evoliucijos tarpsnių. Bet jei jo dar neįveikėme, vadinasi, kad gal greitai su juo susidursime ir žūsime. Gal bet kokia rūšis, kuri pradeda dominuoti planetoje ir sukuria civilizaciją galiausiai išsinaikina? Gal pritrūksta resursų? Gal bet kokia rūšis, kuri sugeba pakeisti savo planetos atmosferą jau yra pasmerkta žūti?
Kitas žingsnis po to, kuriame esame dabar būtų galaktinis kolonizavimas. Apsigyventume kitose planetose, kitų žvaigždžių sistemose, kitose galaktikose… Jei tik nesusidursime su didžiuoju filtru. Ir išties gal visai įmanoma, kad mūsų galaktikoje egzistavo begalės civilizacijų. Bet jos pradėjo kolonizuoti savo saulės sistemą ir tada susidūrė su begaliniais biurokratijos kiekiais. Jie nebegalėjo pakelti direktyvų, reglamentų, protokolų, nutarčių, nuorašų, formų, blankų ir t.t. Ir tiesiog ištisos toli pažengusios civilizacijos pasikorė ant sietynų.
Didysis filtras iš tikrųjų yra didysis biurokratijos filtras. Dėl to siūlau dažniau mintyti apie adhokratiją kaip biurokratijos priešnuodį. Ad hoc reiškia „šiam tikslui“ arba „tam“ . Tai lotyniška frazė, dažnai naudojama nurodant, kad tam tikras įvykis yra laikinas ir skirtas tam konkrečiam tikslui.
Adhokratija yra tam tikras veikimo modelis, kuris kliaujasi individualia iniciatyva ir savarakiška organizacija tam, kad būtų pasiekti tikslai. Tai kontrastuoja su biurokratija, kuri kliaujasi galybe iš anksto sukurtų taisyklių, ir nepajudinamos klerkinės hierarchijos absurdu.
Aišku, gali būti, kad adhokratinė visuomenė žlugtų dar labiau nei biurokratinė. Komunizmas teoriškai irgi skambėjo kaip nuostabi idėja, kol nebuvo bandyta ją įgyvendinti. Esmė tame, kad man regis, kad intelektualinė ir dvasinė žmonių raida vis dar tęsiasi. Ir kuo toliau, tuo daugiau galėsime kliautis vienas kito sąmoningumu, o ne skęsti popierizme.