Kaip dažnai grįžtame namo emociškai pavargę, lydimi neužbaigtų darbų? Daugelis su tuo susiduria kasdien. Tačiau ar dažnai grįžtame nusiteikę džiugiai? Tokia savijauta dažniausiai mus lanko tik tuomet, kai priešakyje savaitgalis, šventė ar kitas išskirtinis, mūsų laukiamas įvykis.
Kasdienės atsakomybės, buitis ir rūpesčiai nustumia džiaugsmą į šoną. Kai mintys šuoliuoja per darbus ir planus, net nepastebime jausmo, kurį sukelia skani rytinė kava, kolegos pagalba sudėtingoje užduotyje, ar praeivio šypsena. Tik prisimindami ir atkreipdami (sąmoningai kol tai virs įpročiu) dėmesį į mažus džiaugsmus galime pakeisti savo kasdienybę.
Nuo ko pradėti? Turiu paprastą, bet itin veiksmingą pasiūlymą Jums – džiaugsmo indelis namuose, darbe, automobilyje. Užtruksite tik kelias sekundes! Tiesiog kasdien, tuo pat metu, prisiminkite, ką pozityvaus tądien patyrėte, užrašykite ant lapelio ir įdėkite į džiaugsmo indelį. Tai gali būti Jūsų asmeninis projektas arba visos šeimos projektas.
Kaip maži džiaugsmai virsta dideliais?
Maži džiaugsmai turi polinkį susijungti ir virsti vienu dideliu džiaugsmu. Iškratę džiaugsmo indelį ir garsiai skaitydami savo džiaugsmus, netruksite pajusti, kaip pakilo nuotaika ir diena tapo spalvingesne. Grįžę namo po darbų ar mokyklos, galėsite pasidalinti ne tik, kaip sekėsi, bet ir išskirti tos dienos potyrius bei jausmus. Nuolatinis mažų džiaugsmų sureikšminimas palaipsniui virsta bendru džiaugsmu gyventi. Žinoma, rūpesčiai niekur nedings, bet svarstyklės visuomet nusvers į teigiamą pusę. Atėjus išbandymų metui, mes gebėsime ir iššūkiuose įžvelgti pozityviąją pusę ir sutikti juos smagiai nusiteikę.
Kaip mūsų džiaugsmai paliečia vaikus?
Garsiai komunikuodami apie kasdienius džiaugsmus mes padedame vaikams nenutolti nuo paprastų, žemiškų jausmų. Pildydami džiaugsmo indelį labai akivaizdžiai matysite pokytį – iš pradžių vaikai džiaugsis nauju žaidimu, ilgesniu laiku su telefonu ar kitais materialiais dalykais. Vėliau maži džiaugsmai transformuosis į tikrus ir nematerialius džiaugsmus: skanius pusryčius, pavėžėjimą iki mokyklos, laiką šeimoje. Taip mūsų vaikai įgus kolekcionuoti džiaugsmus, o sunkumams skirti mažiau dėmesio. Tai ir yra pagrindinis tikslas – būti laimingiems ir nesinešioti visų patirčių savo kuprinėje.
Komplimentai sau ir aplinkai
Dažnai esame įpratę tarpusavyje aptarti kas mums patinka ar kelia teigiamas emocijas. Bet ar kada pabandėte pasakyti komplimentą gatvėje sutiktam žmogui, kurio sijonas ar šukuosena Jus tiesiog sužavėjo? Mes su „Patirčių klasės“ vaikais tai išbandėme. Rezultatas – džiaugsmas grįžo bumerangu. Nepažįstamasis buvo maloniai nustebintas, o ir mums patiems pasidarė smagu, nes garsiai pasidalinome savo džiaugsmu ir matėme žmogaus nuoširdžią reakciją. Tikėtina, kad mūsų poelgis įkvėpė ir nepažįstamąjį pasakyti kažkam komplimentą. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir savęs – puiki praktika dieną pradėti komplimentu sau. Pradžioje gali būti nedrąsu, tačiau su laiku komplimentai pilsis kaip iš gausybės rago, ir tai nuteiks Jus pozityviai visai dienai.
Laikas sau.
Įdėkime truputėlį pastangų dėl pačių savęs. Išmokime sustoti, kai mums to reikia ir pasakyti „ne“, kai kažko nenorime. Didžiausia investicija į save – laikas su savimi. Tik pralesdami laiką kokybiškai, negalvodami apie kasdienybės rūpesčius ar aplinkos mums primetamus reikalavimus, galime iš tiesų pailsėti. Žmogaus poilsis – poreikis, kuriam patenkinti kartais gali užtekti vos kelių minučių, tačiau kitąsyk gali prireikti ir savaitės ar mėnesio. Nėra nieko blogo atostogauti vienam, išvežti vaikus pas senelius ar užsidaryti savo kambaryje ir paprašyti namiškių netrukdyti. Į visą tai reikėtų žiūrėti kaip į meilės sau parodymą ir pagarbą savo kūnui ir emocinei sveikatai. Netapsime blogesniais žmonėmis, kolegomis, draugais jeigu kažko atsisakysime ir tą laiką išnaudosime kaip mums norisi. Kartais galime tiesiog pasėdėti ant sofos ir žiūrėti per langą, ar tiesiog nusnūsti. Tik mylėdami save galėsime meile pasidalinti su kitais žmonėmis.
Linkime visiems sustoti, pakvėpuoti, pasigaminti džiaugsmo indelį ir skirti daugiau laiko sau.