Sveiki, kadangi pati išgyvenu skyrybas, pastebėjau, kad daug paguodžiamojo turinio orientuota į tuos, kuriuos paliko. Skyrybų skausmą, sprendimus ir pokyčius labai sunkiai priima ir žmonės, kurie nusprendė baigti santykius pirmi.
Ieškau visur motyvacijos tokiems, kaip aš: kaip nekaltinti, negraužti savęs, kad išėjai, kaip neverkti, kad tam paliktajam bus dedama karūna kažkada, o tu gali jaustis, kad likai prie suskilusios geldos. Ką patartumėte žmonėms, kurie turėjo imtis pokyčių dėl savo tikslų, išėjo, o tada kaip dažnai nutinka, įvertino ką turėjo, nors kelio atgal pas buvusią meilę nebėra. Ir kaip tada paleisti, kaip gyventi toliau, kai esi iširusios poros „blogoji“ pusė?
Ačiū labai.
Atsako LAIMĖS DIETOS konsultantė, psichologė Monika Kuzminskaitė
Sveika, taip, jūs teisi. Visada labiau norisi parodyti užuojautą regimai labiau nuskriaustajam. Suprantu, iš kur ateina šis, deja, stereotipas. Bet akivaizdu, kad aš jam nepritariu – galbūt mano mintys padės jums pasijusti šiek tiek geriau. Pradėsiu nuo to, kad santykiai visada yra dviejų žmonių kūrinys, kurį abu kuria vienu metu. Tai nėra individualios partijos, viskas, kas daroma santykiuose, yra daroma vienu metu abiejų žmonių. Nėra teisinga sakyti „aš tau tiek atidaviau”, nes jeigu tas „tu” būtų neėmęs, tai aš nebūčiau galėjusi duoti. Jei vienam iš partnerių atrodo, kad jis ar ji stengiasi dėl santykių, tai visų pirma reikėtų pasitikrinti, ar „atrodo” nėra čia svarbiausias žodis. Niekas, kas yra nesutarta, pradedant gyvybės ir jėgų aukojimu kitam žmogui, baigiant tuo, kas pripildo cukrinę, nėra pastangos vardan santykių. Jeigu vienam iš partnerių atrodo, kad taip reikia daryti, o kitam neatrodo, tai tos pastangos santykių ir nestiprins. Jeigu atrodo, ir tai yra aptariama, ir sutariama – tada taip, tai stiprina santykius. Lygiai taip pat, santykių iširimas nėra vieno žmogaus partija. Tai visada yra „pastangos” iš abiejų pusių. Jokie geri santykiai neišyra – o jei vienam iš partnerių atrodo, kad santykiai buvo tobuli, tai vėl reikėtų grįžti prie kritiško „atrodo” vertinimo – gal problemos vis tik buvo slepiamos „po kilimu”, kad nereikėtų jų spręsti.
Todėl iširusiuose santykiuose nėra „blogos” ar „geros” pusės – yra dvi iširusios pusės. Labai dažnai problemų slėpimas vilkina sprendimą skirtis ir iš tiesų tęsia problemas, kentėjimą ir nepasitenkinimą. Nuspręsti padaryti pirmą žingsnį reikalauja ne tiek jau mažai jėgų, ir tas ar ta, kuris ar kuri jam ryžtasi – visų pirma turėtų būti pagirti už tą ryžtą ir drąsą. Gali būti, kad kitas būtų nedrįsęs to padaryti ir ilgam laikui likęs ar likusi kankinančiuose santykiuose. Bent jau savo mintyse gerai būtų remtis ne stereotipiniu „aš palikau – mane paliko”, bet „šie santykiai tarp mudviejų iširo”. Tai, kad kažkas išsikraustė nėra santykių ardymas, tai tik jau iširusių santykių pasekmė. Reaguodami į kitų žmonių komentarus, nepamirškite ir šio aspekto – žmonės, užjausdami nuskriaustą (ar „nuskriaustą”) jaučiasi geresni, stipresni, nes gali globoti kitą, silpnesnį. Kartais tai tėra vienintelis motyvas vertinti jūsų žingsnį. Bet kuris kitas žmogus, nebūdamas jūsų vietoje (niekas ir negali ten būti, jei jau būsim sąžiningi), negali pilnai visko įvertinti ir pamokyti jus, kad priėmėt neteisingą sprendimą. Geriau jau tegul visi žiūri savo problemų. O jūs save vadinkite „drasiąja” puse. Juk ne nuo gero gyvenimo pabėgot, ir ne tyčia, ne sąmoningai kenkėt labai geram žmogui, kad būtumėt verta save vadinti „blogąja puse”.
Kuo nuoširdžiausi linkėjimai jums, nenuleiskit rankų, sutelkite dėmesį į jums prasmingą veiklą, ir tegul kiti kalba, jei jiems labai reikia – tai jų problemos. Jūs su savo sprendimu būkit taikoje.
Dėl psichologės Monikos Kuzminskaitės konsultacijų kreiptis galite tiesiogiai, per Šaukštas proto paskyrą Facebooke. Monika konsultuoja ir skype programa bei gali prisitaikyti prie jums patogiausio laiko. Pirmyn!
P.S. Klausimų visomis temomis lauksime [email protected] – anonimiškumą garantuojame. Džiaugiamės kiekvienu jūsų laišku bei į kiekvieną jų atsakome, tad rašykite net ir tada, kai klausimo nėra, o rašyti tiesiog norisi!
Daugiau skaitykite čia.
